Šis namas, pastatytas dar 1887 metais, dešimtmečius stovėjo apleistas – nugyventas, byrantis, pernelyg pavojingas, kad kas nors net pagalvotų į jį įžengti.
Vietiniai jį seniai buvo nurašę kaip beviltišką atvejį.
Jo įgriuvęs stogas, užkalti langai ir pasvirusi konstrukcija kėlė įspūdį, kad bet kurią akimirką jis gali sugriūti.
Niekas net nepažvelgdavo į jį antrą kartą – kol nepasirodė Džimas ir Žanė Leimanai.
Išėję į pensiją sutuoktiniai, visą gyvenimą pragyvenę šiame mieste, metų metus važiuodavo pro šalį ir stebėdavo, kaip namas vis labiau nyksta su kiekvienu sezonu.
Kai kiti matė griuvėsius, jie matė potencialą – žavesį, charakterį ir struktūrą, menančią užmirštą laikmetį.
Vedini meilės istorinei architektūrai ir svajonės atgaivinti kažką prasmingo, jie įsigijo namą ir pradėjo tai, kas virto penkerių metų meilės darbu.
Jie dirbo be perstojo, diena po dienos, atiduodami visą savo laiką, pinigus ir širdį šiems namams.
Pamažu, bet užtikrintai pamirštas pastatas atgijo – ir ši transformacija yra tiesiog neįtikėtina.
Tai, kas anksčiau atrodė kaip vaiduoklių namas, dabar yra kvapą gniaužianti pasaka primenanti gyvenamoji vieta.
Išorė, visiškai atkurta į savo buvusią Viktorijos laikų šlovę, žavi puošniais apvadais, jaukia veranda ir ryškiomis spalvomis, kurios įkvepia naujos gyvybės visam kvartalui.
Tačiau tikrasis stebuklas prasideda įžengus vidun.
Prieškambaris pasitinka grindimis, sudėtomis iš penkių skirtingų rūšių medienos, išdėstytos stulbinančais raštais, spindinčiais pro originalius vitražinius langus sklindančioje šviesoje.
Langai išsklaido spalvas sienomis, sukurdami švelnią vaivorykštinę šviesą, judančią kartu su saule.
Kiekvienas iš penkių antrajame aukšte esančių miegamųjų turi savitą žavesį, apgalvotai dekoruotas derinant antikvarinius ir šiuolaikinius akcentus.
Kiekviena erdvė atrodo ypatinga – tarsi pasakoja savo istoriją.
O palėpėje, pasislėpęs tarp šviesos pripildytų kampelių? Jaukus, šviesus kampelis, paverstas namų biuru, kuris jaučiasi lyg tobula vieta pabėgimui nuo pasaulio.
Sunku patikėti, kad šis pastatas kažkada buvo toks trapus, kad jame vaikščioti buvo pavojinga.
Džimas ir Žanė ne tik sutvarkė namą – jie jį prikėlė gyvenimui.
Tai, ką jie sukūrė, yra daugiau nei restauracija.
Tai šiltas, jaukus namas, kupinas asmenybės ir prasmės.
Vieta, kur dabar greta gyvena istorija ir širdis.
