Šalia gimdymo namų nežinoma moteris priėjo prie Dmitro ir paprašė, kad ji trumpam laikytų jos kūdikį, kol susiriš nebatelius.

Vakar Dmitro tapo tėčiu. Jis ir jo žmona susilaukė berniuko.

Tėvas buvo laimės pilnas – dabar jis turėjo sūnų, tokį mažą, mielą, brangiausią pasaulyje žmogų.

Jis stovėjo priešais gimdymo namus, o šiandien pirmą kartą matė savo pirmąjį vaiką.

Jis nekantriai laukė, kol žmona ir kūdikis bus išrašyti ir jie visi kartu grįš namo.

Iš jo svajonių jį pažadino moteris, kuri ką tik išėjo iš gimdymo namų.

Ji laikė rankose kūdikį, apvyniotą antklodėlėje.

Ji atrodė liūdna ir nusiminusi.

Dmitro manė, kad ji kenčia, nes niekas jos nelaukia.

Moteris priėjo prie jo ir mandagiai paprašė trumpam paimti kūdikį, kol susiriš nebatelius.

Tačiau vos tik mergaitė atsidūrė Dmitro rankose, nepažįstamoji pabėgo kuo greičiau galėdama.

Jis ją šaukė, prašė sugrįžti, bet negalėjo bėgti paskui ją – jis laikė kūdikį rankose.

Sumaišties metu kūdikis prabudo ir pradėjo verkti.

Dmitro su ašaromis akyse vos susivaldė.

Jis skubiai grįžo į gimdymo namus ir paprašė slaugytojos pagalbos.

Jis papasakojo viską – apie nepažįstamą moterį, kuri padėjo jam laikyti kūdikį ir pabėgo.

Tačiau slaugytoja juo netikėjo.

Ji manė, kad Dmitro nori atsikratyti savo vaiko ir bando sugalvoti istoriją.

Ji pradėjo maldauti, kad jis nedarytų klaidos, dėl kurios gailėtųsi visą gyvenimą, ir gerai apgalvotų savo veiksmus.

Dideliu sunkiu darbu Dmitro pavyko paaiškinti personalui, kad mergaitė nėra jo, o jo žmona šiuo metu yra palatoje su jų naujagimiu sūnumi.

Kai slaugytoja patikrino vardą ir palatą, visi suprato, kad mergaitės mama ją paliko ir pabėgo.

Mergaitė buvo perduota naujagimių skyriui.

Po šio įvykio Dmitro paskambino savo žmonai ir papasakojo viską, sakydamas, kiek jį sujaudino paliktos mergaitės istorija.

Kartu jie nusprendė, kad jei bus įmanoma, jie įvaikins tą mergaitę.

Atėjo išrašymo diena.

Dmitro parsivedė žmoną namo su dviem vokeliais rankose – rožiniu ir mėlynu.

Dabar jie turės auginti du vaikus – Sergejų ir Olenką.

Jei tau patiko ši istorija, nepamiršk pasidalinti ja su savo draugais!

Kartu galime skleisti emocijas ir įkvėpimą.