Mergaitė raudonais drabužiais šventė savo vestuves.
Moters pusėje susirinko jos motina, seserys, kitos giminės ir garbingiausios Konstantinopolio moterys.

Prie Geverhan nuleidžiant galvą buvo dedami kiti dovanos – geriausio šilko gabalai, papuošalai brangiųjų dėžučių viduje…
Ant ketverių metų sultanos kaklo spindėjo rubino vėrinys, akivaizdžiai ne pagal jos amžių.
Tai buvo dovana iš jos 48 metų vyro…
„Svarbiausia, kokia stipri šių vaikų motina“, – kalbėta apie sultano įpėdinius.
Osmanų imperijoje kiekvienas valdovas turėjo daug favoričių.
Žinoma, haremą nuolat papildydavo nauji vaikai.
Sultanas Muradas III turėjo devynias dukteris ir dvidešimt keturis sūnus.
Bajazidas II – dvylika dukterų ir aštuonis sūnus.
Sosto paveldėtojas ne visada buvo vyriausias!
Viskas priklausė nuo to, kas buvo motina.
Kiek mylima sultano buvo viena ar kita moteris.
Taip pat Ahmede I buvo konkubina Mahfiruz, pagimdžiusi jam sūnų.
Tačiau Osmanų imperijoje niekas neabejojo: ateis laikas, ir sostas atiteks Kősem mylimiems vaikams…
Ši graikė, patekusi į vergiją 1603 metais (sakoma, kad ji buvo kunigo dukra, kurią jėga išvežė iš gimtųjų vietų), taip patiko Ahmedui, kad jis pamiršo apie kitas moteris.
Net jos vardas – labiausiai mylima – kalba pats už save.
Labai greitai Kősem tapo motina ir vėliau nuolat džiugino sultaną.
„Kősem rankose turi valdžią prieš sultaną, – sakyta tais laikais, – ši moteris pakeitė jam visą pasaulį!“
Nenaudinga buvo dovanoti Ahmedui gražias verges.
Jis mylėjo Kősem, apipylė ją dovanomis ir dievino savo vaikus…
Sūnūs turėjo kovoti dėl valdžios, o mergaitės turėjo stiprinti dinastiją.
Daug metų susiformavo tradicija: sultano dukras ištekinti už vezirų arba garbingų šeimų atstovų.
Taip užtikrinama kilmingųjų lojalumas.
Santuoka su sultana buvo garbinga, tokios malonės nebuvo galima atsisakyti.
Kai vienas vezirų skundėsi, kad jo namuose jau yra šeimininkė, jam liepė… per trumpiausią laiką atsikratyti žmonos.
Ir jis pakluso.
Geverhan buvo trečioji Kősem ir Ahmedo I duktė.
Ketverių metų mergaitė buvo pažadėta admirolui Oküz Kara Mehmed-pašai.
Išmintingas, sumanus, tarnavęs Egipto valdytoju, jis pasirodė sultanui idealiu žentu.
Ir Oküz buvo pakviestas iš Kairo į Konstantinopolį.
Apie tai, kad turės tekėti už sultano dukters, vietininkas išgirdo tiesiai iš sultano.
Nuleidęs galvą pagarbiai, jis atsakė, kad bus laimingas susisaistyti su juo giminystės ryšiu.
Netrukus buvo nustatyta vestuvių data, o šventė vyko – kaip įprasta! – skirtingose vietose.
Moterys vaišinosi atskirai, vyrai – toliau nuo jų.
Ketverių metų sultana Geverhan, apsirengusi raudonais šilkais, šią šurmulį priėmė kaip linksmą pramogą.
Nors vyro rūmuose jai iš karto pradėjo ruošti prabangų kambarį, Geverhan liko gyventi su motina ir tėvu.
Taip pat buvo pasielgta su jos seserimi Ayşe: ją ištekino šešerių metų amžiaus, taip pat už tinkamo žmogaus.
Po to mergaitės turėjo augti su kitais broliais ir seserimis ir laukti momento, kai joms leista palikti tėvų namus.
Po vestuvių Oküz Mehmed-paša tapo antruoju imperijos veziru.
O po dvejų metų tapo didžiuoju veziru – jo giminaitis, sultanos Ayşe vyras, buvo apkaltintas kyšininkavimu ir nukirsdintas pagal Ahmedo I įsakymą.
Mažajai sultanai našlei buvo uždrausta nešioti gedulą dėl vyro, ir ji turėjo rodyti džiaugsmą, kad Oküz užėmė nukirsdintojo postą ir konfiskavo visą jo turtą…
1617 metais mirė sultanas Ahmedas I.
Osmanų moterys sunkiai išgyveno šią netektį – neteko savo gynėjo.
O po dvejų metų Geverhan gavo žinią apie savo labai suaugusio vyro žūtį.
Dabar jos gyvenimas priklausė nuo tėvo įpėdinio.
– Į senąjį rūmą! – įsakė naujasis valdovas, jauniausias Ahmedo I brolis.
Ir Kősem su dukromis persikėlė iš prabangių Topkapi rūmų į „ašarų rūmus“, kaip juos vadino sostinėje.
Ten atstumtos sultanos, klaidžiojusios žmonos, praradusios vaikų meilę, nugyveno savo gyvenimą.
Jos retai bendravo tarpusavyje, paskendę neapykantoje.
Senajame rūmuose retai buvo galima išgirsti juoką… Kartais apie šias sultanas visiškai pamirštama.
Tačiau Kősem nebuvo tokia, kad liūdėtų ir neveiktų.
Net Senajame rūmuose ji tvirtai laikė įvairių intrigų siūlus rankose.
Jos vyro brolis buvo greitai nuverstas po sosto užėmimo ir įkalintas kafesyje.
Tada sultanu paskelbtas Ahmedo I vyresnysis sūnus, kuris valdė beveik penkerius metus.
Po to įvyko sąmokslas, kainavęs sultanui galvą, ir sosto trumpam vėl ėmėsi Kősem žentas… Tik 1623 metais laimė pagaliau jai nusišypsojo.
Sostas atsilaisvino jos sūnui Muradui.
Kol jis buvo dar mažas, valdžia perėjo į Kősem rankas.
– Tu tekėsi, – pranešė Kősem savo dukrai.
– Vėl.
Kai Geverhan pamatė savo jaunikį, ji beveik prarado sąmonę.
Topal Reçep-paša, bosniškos kilmės, kentėjo nuo podagros ir stipriai šlubavo.
Taip, jis buvo laikomas gerais kariu ir ištikimu dinastijai, bet būti su juo viename lovoje…
Vėl jai uždėjo raudoną šilkinę suknelę, moterys vėl dainavo dainas ir dėliojo dovanas prie jos kojų.
Suaugusi ir pagražėjusi mergina žiūrėjo į tai liūdnai.
Jos paguoda buvo ta, kad Topal Reçep-paša retai būdavo namuose, nes vadovavo laivynui.
O vėliau tapo didžiuoju veziru.
Geverhan-sultana tapo mažosios Safie motina.
Mergaitę pavadino galingos sultanos garbei, kuri kadaise valdė Osmanų imperiją.
Ta Safie draugavo su Anglijos karaliene Elžbieta I ir išgarsėjo kaip klastinga ir labai protinga moteris.
O Geverhan vyras pasielgė trumparegiškai – 1632 metų sukilimo metu imperijoje palaikė sukilėlius.
Dėl to jis buvo nukirsdintas 18 gegužės tą pačią metų pagal sultano įsakymą.
– Aš daugiau netekėsiu, – nusprendė Geverhan.
– Jūs manęs nepriversite!
Dėl to yra skirtingos nuomonės.
Pasak vienos versijos, Geverhan-sultana vis dėlto ištekėjo už Siyavush-pašos (dar vieno didžiojo veziro) 1643 metais ir gyveno su juo trylika metų.
Pasak kitos – veziro žmona tapo ne Geverhan, o mergina iš tos pačios šeimos, su tokiu pačiu vardu.
Taip ar kitaip, Geverhan likusią gyvenimo dalį praleido vienumoje savo rezidencijoje.
Ji matė, kaip sostą keitė jos broliai – pirmiausia žiaurus Muradas, tada beprotis Ibrahimas.
Tada ant sosto pasodintas mažylis, Kősem anūkas, o didžioji sultana buvo nužudyta…
Tiksli Geverhan mirties data nežinoma, tačiau kartais literatūroje minima 1660 metai…



