Jis buvo viskuo geras, tiesiog idealus! Gražus, seksualus, labai protingas, mandagus, turtingas, su perspektyviu darbu, automobiliu, butu, jo tėvai mane pamilo kaip dukrą, mano tėvams jis patiko, draugai juo žavėjosi.
Jis lepino mane, nešiojo ant rankų tiesiogine ir perkeltine prasme, dovanojo dovanas, rūpinosi.
Pakvietė tekėti, ir aš sutikau.
Bet mes išsiskyrėme, nes jis spyrė mano senai katei.
Ji gyveno su mumis, nesukeldama jokių rūpesčių, beveik visada miegojo kampe ant paklotėlio, kartais ateidavo pas mane ant rankų, valgė nedaug, eidavo tik į kraiko dėžutę, jos kailio buvo nedaug, ji nekando ir nesibraižė.
Tiesiog vaikinas ėjo per butą, o ji laižėsi kambario viduryje.
Jis pasakė jai: „Šš!“ — bet ji neišėjo, ir tada jis visa jėga spyrė jai į pilvą taip, kad ji nuskrido.
Buvau šokiruota, nuvežiau katę pas veterinarą, jis pasakė, kad viskas gerai, ačiū Dievui.
Pasikalbėjau su vaikinu, jis pasakė, kad nieko tokio nepadarė, ji jam trukdė, neklausė, ir jis ją nubaudė.
Aš atšaukiau vestuves, išsikrausčiau nuo vaikino.
Visi aplinkui stebėjosi, o kai paaiškindavau situaciją, kai kurie sukdavo pirštą prie smilkinio, esą, aš kvaila, išmainiau tokį perspektyvų vyrą į kažkokią apdriskusią katę, išsiskyriau su juo dėl kvailystės.
Ei, žmonės, jis spyrė mano katei! Jis.
Spyrė.
Mano.
Katei.
Katei, kurią aš, dar kačiuką, ištraukiau iš statybvietės, prispaustą betoninės plokštės; kurią slaugiau ir mylėjau; kuri buvo šalia manęs liūdnomis ir linksmomis gyvenimo akimirkomis; kuri su manimi praleido 13 metų ir, tikiuosi, praleis dar kelerius.
Ir aš suprantu, kad esmė net ne pačioje katėje.
Aš kažkur sielos gilumoje supratau, kad jis, toks idealus man, gali padaryti bloga, jei jam kuo nors neįtiksiu.
Dabar priežasties nėra, o kas bus vėliau, po vestuvių? Niekas nežino… Bet su tuo, kas gali įskaudinti bejėgį padarą, man tikrai ne pakeliui.
Dabar gyvename su kate dviese.
Nė minutės nesigailėjau, kad padariau kažką ne taip.
Kartais žmogus atrodo idealus — kol neprisiliečia prie to, kas tau iš tiesų brangu.
Neapsigauk dovanomis, dėmesiu, patogumu: tikras veidas matomas ne šventėje, o smulkmenose.
Tai, kaip žmogus elgiasi su silpnais, bejėgiais ir tais, kurie negali atsakyti, yra pats sąžiningiausias žmogiškumo testas.
Patarimas: jei vyras žiaurus su gyvūnais, vaikais, padavėjais ar savo motina — nesitikėk, kad su tavimi jis visada bus išimtis…
