Gyvenimas pagaliau pradėjo įgauti naujų spalvų.
Taip įsivaizduodavo Sofija tada, kai gyveno vaikų namuose.
Sofija niekada nepažino nei tėvo, nei motinos.
Todėl ji visada meldė Dievą, kad atsiųstų gerą vyrą, kuris galėtų tapti jai visa šeima.
Ir tas vyras buvo Mihai.
Santuokoje su juo Sofija buvo iš tikrųjų laiminga.
Ir dar po mėnesio turėjo būti trise.
Mihai labai troško sūnaus.
Iš pradžių jaunieji gyveno nuomojamame bute, bet Mihai tėvai padėjo jiems įsigyti nuosavą dviejų kambarių butą.
Iki vaiko gimimo Mihai ir Sofija spėjo suremontuoti butą ir įrengti vaikui kambarį.
Sofija buvo neapsakomai laiminga.
Ji jau buvo nupirkusi pirmuosius rūbelius kūdikiui.
Vieną rytą Sofija pajuto prasidedančius sąrėmius.
Mihai nuvežė ją į gimdymo namus ir net dalyvavo gimdyme.
Jis buvo pirmasis, kuris paėmė sūnų Denisą į rankas.
Gimdymas praėjo gerai, mama ir vaikas ilsėjosi.
Mihai grįžo namo susidėti reikalingus daiktus ir maisto produktus, kurių paprašė žmona.
Nuo to laiko Sofija daugiau niekada nematė savo vyro.
Įvyko frontalinis susidūrimas kelyje, iškart po lietaus.
Kaltas buvo kitas vairuotojas.
Mihai išgelbėti nepavyko.
Taip Sofija liko viena – su naujagimiu ant rankų.
Buvo nepaprastai sunku – morališkai, finansiškai ir fiziškai – su tokiu mažu vaiku.
Mihai grįžo pas Sofiją, kai iš priešingos pusės dideliu greičiu atvažiavo automobilis.
Tai buvo paskutinis vaizdas, kurį jis pamatė gyvas.
Žmonai nepasakė iš karto, nors ji jo laukė.
Jai buvo pasakyta, kad jis išvyko į skubią komandiruotę.
Kai ji grįžo iš gimdymo namų, niekas jos daugiau nedžiugino.
Ji liko viena su kūdikiu.
Laimei, ji ir Mihai buvo atsidėję šiek tiek pinigų „juodai dienai“.
Tais pinigais Sofija ir gyveno…
Ji nebenorėjo gyventi, bet turėjo iškęsti dėl sūnaus…
Mihai tėvai atėjo pamatyti savo anūko tik du kartus.
Sofija suprato jų skausmą…
Vieną dieną Mihai tėvai atėjo pas Sofiją ir pasakė, kad butas yra jų, ir per savaitę ji turi išsikraustyti.
Sofija pravirko – karčiai, nežinodama, ką daryti.
Jie netgi pasakė, kad paduos ją į teismą…
„Praėjo vos 40 dienų nuo Mihai mirties, o jūs jau norite atgauti butą?
Bet kur man eiti su kūdikiu?
Kur jūsų širdis, seneliai?“
Sofija nebeturi su kuo pasikalbėti.
Ji be galo pasiilgsta Mihai.
Jo tėvai yra ryžtingi ir nelankstūs.
Jie atkakliai reikalauja buto, o faktas, kad ten gyvena jų anūkas, regis, jiems nesvarbus.
Jie grasina teismais arba reikalauja, kad ji visiškai išpirktų būstą.
Ką turėtų daryti Sofija?
Jei tau patiko ši istorija, nepamiršk pasidalinti ja su draugais!
Kartu galime skleisti emociją ir įkvėpimą toliau.
